grutinis

grutìnis, -ė adj. (2); S.Dauk → grutė: Grutìnis kurtas BŽ505. Grutinės armotos Šts. Lapai grutiniai (poriniai) eglėti Mt. Grutinė pėdpusė (su vienu ryšeliu dvi pėdo pusės surištos) Vaižg.